išvaikyti

išvaikýti tr. 1. Q550, SD¹157, R, MŽ, S.Stan, Sut, N, [K] Š, L, LL167,175,209, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Ps, Vlk, Kpč, Slv išgainioti į šalis, išblaškyti: Ižvaikau, ižbarstau SD318. Šuo avis išvaĩkė Jrb. Atalekia senė, lazda rankoj, prikelia prikelia, išvaĩko tas karves [,kad negulėtų, ėstų] Svn. Ant rytojaus tik išginus ponas paleidė šunis, kad kiškius išvaikytų LTR(Kp). Aveles išvaĩkė, vilneles išdraikė po laukus, po laukus (d.) Klvr. Jei triukšmas nesiliaus, jie tuoj išvaikys susirinkimą I.Simon. Vilkas ima jas ir išvaiko avis Ch¹Jn10,12. | prk.: Vakarušką lietus išvaĩkė Skp. Ir žmonių ten nedaugel liko; ar viesulai juos išvaikė, ar maras išmušė, niekas nežinojo V.Krėv. ^ Raguota karvė visą pulką išvaiko LTR(Rm). Pilnas tvartas raudonų arkliukų, inej[o] vienas juodas ir visus išvaikė (žarijos ir žarsteklis) LMD(Lzd). ║ priversti išvykti daugeliui į įvairias vietas: Vaikai kai šuniukai po visą svietą išvaikýti Krm. 2. M, LL213, Rtr, KŽ, Jž išvyti, išvaryti, išvejoti, išbaidyti: Girtas išvaĩkė visus vaikus iš dubos J. Marti išvaĩkė šeimyną J. Pačią išvaĩkė, ir vėl paliks vienas Slm. Ka bus kas jūsų gryčio[je], išvaikýkiat LKT264(RdN). Vaikiau vaikiau i negaliu išvaikýt [karvės iš daržo] Ad. Išvaikýk vištas iš daržo, – viralus išdraskis Rod. Lizduke katinas buvo, špokus išvaĩkė, išpjovė Pg. Ašiai ir žabus atsargiai ėmiau, kad jo (paukštelio) neišvaikýč Ob. Tikrai papečyj murma vaidalas! Tik kaip anas reikia išvaikyt? BsPII314. Laumės apsisupa paklote ir ateina, ir išvaĩko iš pirties moteras DrskŽ. Greičiau aždarykit visas [peklos] duris ir langus, ba jis (kalvis) mum visus išvaikìs (ps.) PnmR. | prk.: Tai, rokuoja, jau tą nelaimę išvaikìs, ka nukerta uodegą [giedančiai vištai] Brž. Išvaikęs piktybes ir anų galybes, dangų mumus davė SGI120. Idant … pritęstų savęsp visus, kuriuos tiesa Dievo buvo užbarsčius, kerštas Dievo atadaužęs, o baimė išvaĩkius DP347. ^ Nešluota troba piršlius išvaiko TŽIII383. Viena raudona ineina, visus išvaĩko (ugnis) JT359. | refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Išvaikyk kiaules iš daržo. – Išsivaikýk pati Š. Svetimas mergeles tai išsivaikiau LTR(Kpč). Pasiuto senis: savo šeimyną išsivaĩkė i gyvena vienas Ėr. | Senas levas gaišta delto, jog nėra peno, ir jauniej pasenusio ižsivaiko ChJob4,11. ^ Tinginys duoną išsivaĩko Dkš. ║ priversti išvykti: Jaunimą iš kaimų išvaĩkė, tuščia Kbr. 3. vaikant nuvarginti, nuvaikyti: Išvaikytą kiškį bet koks šuo pagaus rš. 4. vaikant sugrąžinti sveikumą: Dobilų užėdė karvė, išputo, ir led ne led mes ją išvaĩkėm Jnšk. 5. refl. tr. kurį laiką vaikytis, gainiotis: Tą vaiką išsivaĩkė po visą kalną Rmš. 6. NdŽ išsklaidyti: Išvaĩkė debesius vėjas Lp. Ir tep ūkanota bus, paki ūką vėjas ižvaikìs Lš. Uždaryk duris, vėjas šilumą išvaikỹs Prn. Vėjas iš kambario šilumą išvaĩkė Klvr. Reiktų kada nors paausti, dulkes išvaikýti (retai audžiant audeklas apdulka) Upn. | prk.: Saulės spindulys buvo išvaikęs tam tarpui tamsybę J.Balč. O dabar miegus išvaiko kambarin įsiveržusi saulė – šilta ir vasariška V.Bub. | refl. prk.: Gerk gerk, mažu sklerozė išsivaikỹs Snt. ║ sklaidant (šilumą) išgairinti: Nū pečio nekūriau, tai vėjas visą pirkią per plyšius išvaĩkė Rod. Vėjas išvaĩkė pirkią, šalta Rod. 7. išleisti, iššvaistyti (pinigus): Išvaĩkė piningus begerdamas su panoms Trg. 8. padaryti prastą, silpną, nususinti: Šiemet rugius vėjas išvaĩkė Slm. Šąla i šąla kožną naktį, išvaikỹs rugelius Bsg. 9. refl. kurį laiką geisti patino, vaikytis, bėginėtis: Karvė išsivaĩkė visą savaitę, ir delto nepasivaikė Š, KŽ. \ vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; išvaikyti; nuvaikyti; pavaikyti; parvaikyti; pravaikyti; privaikyti; razvaikyti; suvaikyti; užvaikyti